Stogo šiltinimas | Atlikti darbai | Kaina | Kodėl?

Pamatų šiltinimas poliuretano putomis

Sienų šiltinimas

Norėdami gyventi šiltai apšiltinote namo sienas, stogą, sumontavote sandarius langus. O ar nepamiršote namo „kojų“ – pamatų? Įvairūs tyrimai rodo, kad per namo pamatus gali būti netenkama iki 15 proc. bendros namo šilumos. Dar klojant pastato pamatus labai svarbu užkirsti kelią namo pagrindą ardantiems veiksniams, tokiems kaip gruntinis vanduo, krituliai, šąlantis ir besiplečiantis gruntas, po žiemos atitirpstantis dirvožemis. Visi šie veiksniai keičia pamatų geometriją, pamatai įtrūksta, pasidaro pralaidūs drėgmei, dėl ko atsiranda didelis šilumos nuotėkis.

Pamatų šiltinimas ypatingai svarbus tuomet, kai pamatai klojami drėgname grunte, kur esant žemai oro temperatūrai vanduo sušąla betono konstrukcijose bei įtrūkimuose ir tokiu būdu pamažu ardo pamatus. Apšiltinti pamatai užtikrina ilgesnį pastato pamatų eksploatacinį laikotarpį, kadangi gerokai sumažina temperatūrų kaitą pamatų konstrukcijose. Šiltinimas saugo visą pastatą nuo drėgmės ir neigiamos temperatūros. Pamatai yra šiltinami tik uždarų porų poliuretano putomis!

Kreipkitės į mus ir mes rasime Jums tinkamiausią pamatų šiltinimo variantą!

Atlikti darbai
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas
Pamatų šiltinimas

Pamatų šiltinimo poliuretano putomis kaina

Šiltinimo kaina priklauso nuo Termoizoliacijos įrengimo poliuretano putomis kaina yra individuali kiekvienam objektui, ji priklauso nuo namo tipo, konstrukcijų sudėtingumo, naudojamos medžiagos ir kitų faktorių. Vidutinęs darbų ir medžiagų kainas galite peržiūrėti žemiau esančiame kainyne. Susisiekite su mūsų specialistais dabar, norėdami sužinoti daugiau informacijos apie darbus ir jų kainas. Taip pat galite pateikite mums užklausą elektroninių paštų arba paspaudus mygtuką esanti žemiau.

Kodėl vertą šiltintis sienas poliurėtano putomis?

Pamatų šiltinimas yra būtinas bet kokiam – tiek naujam, tiek senam namui, jei norima jame gyventi šiltai ir jaukiai, tačiau tik nuoseklus, gerai apgalvotas pamatų įrengimas lemia ilgą pastato eksploataciją ir jame gyvenančių žmonių komfortą. Jei pastato pamatų šiltinimas net ir naudojant kokybiškas medžiagas nepasitvirtino ir nuo pamatų juntama kad ir vos menka, bet į vidų patenkanti vėsuma, tai reiškia, kad pamatų šiltinimo darbai buvo atlikti netinkamai. Tik profesionalių, atitinkamų žinių, patirties turinčių specialistų atliktas pamatų šiltinimas maksimaliai bus rezultatyvus. Kitaip šilumą paleisite vėjais.

Poliuretano putos – ekologiška ir gamtai bei žmogui draugiška medžiaga. Eksploatuojamos putos nedulka, neskleidžia alergenų, neišskiria kenksmingų dujų ar kvapų. Poliuretanas – labai veiksminga sandarinimo priemonė, tad į vidų nepatenka lauko alergenai, kvapai, dulkės, teršalai.

Pamatų šiltinimo būdai

Pastato (namo) pamatų šiltinimas yra dviejų tipų: iš vidaus ir iš išorės. Efektyviausiu laikomas pamatų izoliavimas iš išorės, nes tokiu būdu įmanoma maksimaliai apšiltinti visą pamatų plotą. Prieš pamatų šiltinimo procesą rekomenduojama atlikti jų hidroizoliaciją.

Projektuojant pamatų šiltinimą būtina teisingai parinkti ir apibrėžti pamatų šiltinimo sistemą ar technologiją bei jos komponentus. Parinkus esminį technologinį sprendinį, kokia medžiaga bus naudojama pamatų šiltinimui putų polistirolis, polistireninio putplasčio plokštės ar kita, galima atlikti konstrukcijos šiluminio laidumo skaičiavimus su pasirinkta medžiaga.

Šiltinimas iš išorės

Šiltinant namo pamatus iš išorės, pirmiausia įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis – pamatai padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant bent dviem sluoksniais skirtingomis kryptimis arba naudojamos prilydomos (priklijuojamos) ritininės dangos. Dažniausiai šiam tikslui naudojamas bitumas, kuris apsaugo nuo kapiliarinio (iš vidaus garuojančio) ir gruntinio (patenkančio iš lauko) vandens. Tai – nebrangi, paprasta medžiaga, tačiau jos eksploatavimo laikas trumpas – vos iki 6 metų. Bitumo trūkumas ir tas, kad žemų temperatūrų veikiamas, jis praranda elastingumą, tampa trapus, plyšta, atšoka. Be to, darbas su bitumu gana pavojingas ir nemalonus, mat tepti jį reikia išlydytą, o bitumo garai yra nuodingi.

Dėl to, šiais laikais statant namus vis dažniau naudojamos hidroizoliacinės medžiagos, sudarytos kaučiuko pagrindu, kurios ilgai lieka elastingos. Pati pamato apačia, kuria jis remiasi į gruntą, daugeliu atvejų neapsaugoma nuo drėgmės, tačiau, anot ekspertų, nedidelis jos kiekis betone – nieko baisaus, kol ji nepakyla į sienas.

Kad betonas neįšaltų, jį padengus hidroizoliacine medžiaga, pamatas šiltinamas. Pamatų šiltinimui naudojamoms medžiagoms yra keliami ypatingi mechaninio tvirtumo bei atsparumo drėgmei reikalavimai – ją nuolat veikia grunto slėgis ir drėgmė, tad pravartu naudoti tokią, kuri, užpilant gruntą, jį sutankinant ar jam nusėdant, nebūtų deformuojama ir nuo drėgmės neprarastų savo termoizoliacinių savybių. Paprastai tam naudojamas polistirenas, tačiau jis neatlaiko didesnių apkrovų, į jį įsiskverbia dirvožemio dalelės ir augalų šaknys. Mineralinė vata taip pat nelabai tinka, mat sugeria drėgmę, ją tenka izoliuoti nuo išorės poveikio. Geriausia pamatams šiltinti tinka medžiaga – polistireninis putplastis, kurio poros, skirtingai nei klasikinio putplasčio, yra uždaros, jų struktūra vientisa, o plokštės paviršiuje susiformuoja vandenį atstumianti plėvelė (tad šiltinant pastatą iš išorės, nebūtina papildomai kloti hidroizoliacinės plėvelės). Šitaip plokštė tampa atspari drėgmei ir labai mažai laidi šilumai.

Uždarų poru poliuretano putomis

Dar vienas būdas šiltinti pamatus – uždarų porų poliuretano putomis, kurios pamatus itin patikimai apsaugos nuo suirimo. Poliuretano putos pasižyminti aukšta šilumine varža ir atsparumu drėgmei, garams, šie jos neveikia. Uždarų porų poliuretano drėgmė neveikia, jo eksploatacinės savybės mažai arba visai nekinta, jis efektyviai apsaugo visas pastato konstrukcijas. Išsyk sutaupoma pinigų ir laiko, nes nebereikia rūpintis pamatų hidroizoliacija. Poliuretano putos purškiamos tiesiai ant pamato, nereikia jokių papildomų įtvirtinimų, specialaus paruošimo. Šios putos sukimba su visomis statybinėmis medžiagomis ir tinka visoms pamatų formoms, rūšims. Ši medžiaga užpildys ir užsandarins visus plyšius, tarpus ir įtrūkimus. Pamatas tiesiog turi būti sausas, be nešvarumų. Purškiamos putos suformuoja vienalytę besiūlę pamatą apgaubiančią masę ir nei šaltis, nei drėgmė negali pro jį prasiskverbti. Visos iš pamato kyšančios konstrukcijos taip pat apipurškiamos poliuretanu ir nesudaro papildomų šalčio tiltų.

Poliuretano putos – ekologiška ir gamtai bei žmogui draugiška medžiaga. Eksploatuojamos putos nedulka, neskleidžia alergenų, neišskiria kenksmingų dujų ar kvapų. Poliuretanas – labai veiksminga sandarinimo priemonė, tad į vidų nepatenka lauko alergenai, kvapai, dulkės, teršalai.

Visais atvejais šiltinant namo pamatus svarbu, kad jų izoliacinė medžiaga neišsikištų toliau nei namo sienų šiltinimo medžiaga. Jei pamatų konstrukcija bus platesnė nei sienos, gali būti taip, kad ant iškyšos kaupsis lietaus vanduo. Jei laiptelio išvengti nepavyks, jį patartina apskardinti.

Pamatų drenažo ir nuogrindos įrengimas

Šiltinant pamatus ir siekiant sumažinti nereikia pamiršti aplink pastato pamatus įrengti drenažo sistemą, kuri sumažintų grunto šiluminio laidumo savybes. Drenažo sistema įrengiama 1-1,5 m gylyje ir jungiama bendrą pastato drenažo sistemą, panaudojus 100 mm skersmens drenažinį vamzdį. Paklotą vamzdį reikia užpilti 20–30 cm storio žvyro ar skaldos (ne stambesnės nei 32 mm skersmens) sluoksniu, kuris veikia kaip filtras ir apsaugo vamzdį nuo pažeidimo. Vėliau duobė užpilama vandeniui laidžiu gruntu, geriausia – smėliu.

Apšiltinus pamatus, prie cokolių dažnai daroma uždara nuogrinda. Tokių nuogrindų privalumas, kad uždara nuogrinda didžiąją dalį drėgmės nuveda nuo pamato. Uždaros nuogrindos pagrindinis trūkumas – atsimušanti drėgmė gali kenkti pamato apdailai, ant tokio tipo nuogrindos kaupiasi drėgmė ir įvairūs teršalai, veisiasi samanos bei kiti organizmai. Lietus aptaško cokolių apdailą, jie įdrėgsta, tampa murzini, dėmėti, iš jų sunkiasi druskos. Ant atvirų vėdinamų ir drenuojamų nuogrindų mažiau kaupiasi drėgmė bei teršalai, mažiau aptaškomas cokolių paviršius ir mažiau genda cokolių apdaila. Antrojo tipo nuogrinda dažniausi daroma taip: cokolis, lygaus paviršiaus akmenukai, bortelis ar atitvaras, trinkelės/asfaltas. Atvirą – vėdinamą nuogrindą geriausia įrengti iš apvalių, lygaus paviršiaus akmenukų (žvirgždo). Lygus akmenukų paviršius sunkiau aplimpa purvu ir neleidžia kauptis augmenijai.

Views: 159 | Rating: 5.0/1
Įvertinkite informaciją!