Stogo šiltinimas | Atlikti darbai | Kaina | Kodėl? | Kaip pasirinkti?

Stogo šiltinimas poliuretano putomis

Stogo šiltinimas

Namo stogo šiltinimas – vienas svarbiausių namo stogo dengimo etapų, neretai iš pažiūros atrodantis labai paprastas, nors iš tikrųjų reikalaujantis daug kruopštumo, atidumo ir profesionalumo. Stogas, palėpė bei pastogė – tai namo vietos, per kurias prarandama daugiausiai šilumos, todėl svarbu pasirūpinti tinkama šių pastato elementų šilumos izoliacija. Kokybiškai apšiltintas stogas gerokai sumažina ne tik šilumos nuostolius žiemą , bet ir leidžia džiaugtis vėsa namo viduje vasarą. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad tinkamai neapšiltintas arba nekokybiškai apšiltintas dviejų aukštų individualus namas per palėpę gali netekti iki ketvirtadalio visos name prarandamos šilumos – į viršų su dideliu spaudimu kylantis šiltas oras suranda net pačius mažiausius plyšelius ir pro juos išsiveržia į šaltį. Lietuvoje, kur klimatas atšiauresnis ir orų permainos dažnesnės, šie nuostoliai gali siekti kad net iki 30-35 proc.

Šiltinant palėpę ar šlaitinį stogą nesvarbių detalių nėra, o ypač svarbu numatyti efektyvias konstrukcijų ir patalpų vėdinimo schemas, tinkamai išdėstyti šilumos, vėjo ir garo izoliacijos sluoksnius. Netinkamai parinktos šilumos izoliacinės medžiagos, blogai įrengti garo ar vėjo izoliaciniai sluoksniai dažnai tampa palėpės ir stogo medinių konstrukcijų puvinio, prastos šeimininkų savijautos priežastimi. Daugelis mano, kad šiltinamąjį sluoksnį galima „susikaišioti“ ir pačiam, tačiau dėl nepakankamų žinių galima padaryti daug klaidų, dėl kurių vėliau gali tekti gailėtis. Apie stogo šiltinimą reikia galvoti jau projektuojant namą. Stoga galima šiltinti tiek atvirų tiek uždarų poru poliuretano putomis, taip pat galima naudoti jų kombinaciją. Pvz.: Užpurkšti 15 cm atviru porų poliuretano ir ant viršaus 5 cm uždarų porų, kad išlaikyti geras hidroizoliacines bei termoizoliacines savybes.

Kreipkitės į mus ir mes rasime Jums tinkamiausią stogo šiltinimo variantą!

Atlikti darbai
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas

Stogo šiltinimo poliuretano putomis kaina

Šiltinimo kaina priklauso nuo Termoizoliacijos įrengimo poliuretano putomis kaina yra individuali kiekvienam objektui, ji priklauso nuo namo tipo, konstrukcijų sudėtingumo, naudojamos medžiagos ir kitų faktorių. Vidutinęs darbų ir medžiagų kainas galite peržiūrėti žemiau esančiame kainyne. Susisiekite su mūsų specialistais dabar, norėdami sužinoti daugiau informacijos apie darbus ir jų kainas. Taip pat galite pateikite mums užklausą elektroninių paštų arba paspaudus mygtuką esanti žemiau.

Kodėl vertą šiltintis stogą poliurėtano putomis?

Žinotina, kad norint išsaugoti kuo daugiau šilumos energijos, reikia dengti storesnį izoliacinį stogo šiltinimo sluoksnį, kuris padidina visos konstrukcijos storį. Populiariausi stogo šiltinimo būdai yra mineraline vata, ekologiška vata, poliuretano medžiaga, medžio ir kanapių vata. Pavyzdžiui, jei atstumas tarp gegnių yra 58,5 centimetro, tuomet pasirinkimas bus platus: bus galima naudoti tiek poliuretano putas, tiek ekologišką vatą, tiek mineralinę vatą. Tačiau jei konstruktoriaus parinktas atstumas tarp gegnių bus nestandartinis, reikalingo pločio mineralinės vatos plokščių gali ir nebūti. Tuomet teks rinktis iš likusių stogo šiltinimo būdų. Taip pat nederėtų pamiršti ir gegnės pločio. Jeigu gegnės plotis tesiekia 15 cm ar mažesnis, teks rinktis geresnę varžą, tačiau mažesnį sluoksnį sudarančias medžiagas: arba poliuretano plokštes arba poliuretano putas. Pastarasis būdas tampa vis populiaresnis, kadangi poliuretano šiluminė varža yra žymiai didesnė nei kitų medžiagų. Pavyzdžiui, 12 cm storio poliuretano sluoksnio šiluminė varža yra tokia pati kaip 20 cm storio putplasčio ar 23 cm storio mineralinės vatos plokštės. Poliuretano putas efektyviausia purkšti tuomet, kai termoizoliacijos storis siekia iki 14 cm. Tuomet šiluminė varža siekia apie 7,5 m2K/W, o efektyvumas – net iki 98 proc.

Stogų šilumos izoliacija gali būti klojama vienu arba keliais sluoksniais. Šiltinimo būdas, kai šilumos izoliacija yra klojama vienu sluoksniu, dažniausiai taikomas, kai šilumos izoliacijos storis būna nedidelis – nuo 20 iki 100 mm. Statant ir įrengiant mažai energijos vartojančius pastatus taikomas šiltinimo būdas, kai šilumos izoliacija klojama dviem arba keliais sluoksniais. Toks būdas naudojamas, kai šilumos izoliacijos storis viršija 100 mm. Kai šilumos izoliacija yra klojama dviem arba daugiau sluoksnių, viršutiniai sluoksniai turi perdengti apatinio sluoksnio siūles.

Jei perdanga, virš kurios įrengiamas šiltinimas, yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, tai šilumos izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jo be jokių papildomų plėvelių. Tais atvejais, kai plyšiai tarp perdangos plokščių yra neužtaisyti, tikslinga ant perdangos plokščių prieš įrengiant šilumos izoliacijos sluoksnį pakloti orui mažai laidų sluoksnį, pavyzdžiui, iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės.

Jei stogo perdanga yra medinė, iš pastato vidinės pusės, prieš įrengiant šilumos izoliacijos sluoksnį, prie perdangos sijų tvirtinama vandens garų ir oro izoliacija iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės.

Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę. Pastarąją būtina gerai pritvirtinti. Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv. m, tai viename ir kitame pastato gale esančios angos turi būtine mažesnės kaip 40×40 cm.

Kaip pasirinkti tinkamą šiltinimo medžiagą stogui?

Renkantis stogo šiltinimo medžiagas reikia įvertinti ne tik jų kainą, izoliacines savybes, bet ir papildomas medžiagas. Nederėtų aklai pasitikėti įvairių naujų gamintojų siūloma produkcija, kuri neretai gerokai neatitinka tikrų galimybių – neva medžiagos sukurtos taikant nano ar kitas skambiais žodžiais pavadintas technologijas. Reikia atkreipti dėmesį į produktų ženklinimą, atitikties dokumentus, išduotus oficialių sertifikuojančių įstaigų, gamintojų patirtį ir rekomendacijas. Pripažinti gamintojai nuolat tobulina ir gerina medžiagų kokybę ir gaminių savybes, kuria kompozicines sistemas, išplečia naudojamų produktų galimybes, nekeisdami pagrindinės žaliavos.

Projektuojant ir statant energetiškai efektyvius pastatus, itin svarbu užtikrinti termoizoliacinės medžiagos vientisumą. Šlaitinį stogą pasirinkus šiltinti mineraline vata, ją reikia dėti tarp gegnių, kitaip vata nesilaikys ir visas termoizoliacijos sluoksnis „nušliauš“ žemyn. Pagal Lietuvoje galiojančius statybos techninius reglamentus, jeigu statomas pasyvus – A energinės klasės ir aukštesnės – namas, jo stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti U = 0,08 W/m2K.

Šiltinant stogą polistireno putplasčiu šilumos izoliacijos sluoksnis dažniausiai dedamas tarp gegnių arba virš gegnių – tokiu atveju stogo konstrukcija išeina storesnė. Stogo šilumos izoliacijos sluoksnis gali būti iš vieno ar kelių sluoksnių. Jei iš vieno, tuomet polistireno putplasčio plokščių briaunos horizontaliose siūlėse turi būti frezuotos. Polistireninio putplasčio tarp gegnių dedama prie jų apačios pritvirtinus horizontalius 40×40-80 mm tašus. Plokštės vienu ar dviem sluoksniais standžiai įspraudžiamos tarp gegnių. Kai daromi kelių šilumos izoliacijos sluoksniai, jų siūlės perstumiamos ≥ 200 mm. Apatinių plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Tarp putplasčio plokščių esančius tarpus ir plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba sandarinti polistireninio putplasčio atraižomis. Visi paviršiai turi būti lygūs, kad ant jų arba prie jų nesilaikytų drėgmė.

Teikiantys prioritetą ekologijai, dažnai renkasi šiltinti stogą mineraline vata. Pasirinkdami ekologiškas bei darnios plėtros standartus atitinkančias izoliacines medžiagas, statantieji namus suteikia dvigubą naudą aplinkai, nes šių medžiagų gamyboje naudojama mažiau energijos ir nenaudojamos kenksmingos medžiagos. Šiuo metu rinkoje yra pakankamai gamintojų ir daug skirtingos informacijos apie įvairias mineralines vatas, taigi verta pasigilinti į pagrindinius parametrus, pagal kuriuos reikėtų rinktis izoliaciją. Mineralinių vatų grupei priklauso tiek stiklo mineralinė vata, tiek akmens vata. Pagrindinis skirtumas tarp šių gaminių – žaliavos bei gamybos technologija. Akmens vata gaminama iš bazalto surišant pluoštą formaldehidų dervomis, mineralinė stiklo vata – iš antrinio perdirbimo stiklo surišant pluoštą formaldehidų dervomis.

Mineralinė vata yra nedegi ir atspari ugniai. Taigi vata stogo šiltinimui suteikia papildomą apsaugą, kuri dažnai gąsdina medinių namų turėtojus. Tuo labiau, kad čerpės ir skarda yra nedegūs, tad gaisro pavojaus atveju liepsna nesklis toliau. Mineralinė vata, dėl savo antipireninių cheminių medžiagų, yra labai atspari ugniai, todėl ji yra ypatingai populiarus pasirinkimas komerciniams pastatams, kuriuose ugniai kilti kyla didžiausias pavojus. Vata mechaniškai labai lengvai apdorojama, tad pagal poreikius ją galima pjauti. Tai leidžia apšiltinimo darbus padaryti kur kas paprastesniais ir kokybiškesniais.

Views: 69 | Rating: 5.0/1
Įvertinkite informaciją!